- staupuolėti
- staũpuolėti, -ėja, -ėjo intr. šnek. 1. Sn, Lp žr. staupulėti: Ko tu tę staũpuolėji, eik greičiau mumi padėk grūdų semt! Al. Jei patinka, tai pirk ir einam, nestaũpuolėkim Švnč. Tu čia nestaũpuolėk! Vs. Akėčios bestaupuolėjant pradėj[o] dar giliau žemėn smegt LTR(Al). 2. tūpčioti, trepinėti: Staũpuolėsim kap apie lėlę Lp. \ staupuolėti; nustaupuolėti; pastaupuolėti
Dictionary of the Lithuanian Language.